pusiautinas

pusiáutinas, -a adj. (1) 1. sudarantis pusę, padalytas per pusę: Ant taip aukštais pamatais padirbo medžio bažnyčią, teip pasidarė bažnyčia, pusiautina mūro, pusiautina medžio M.Valanč.

pusiáutinai adv.: Tą kraštą padaliję pusiáutinai Grg. Bulbes prastas nupirkai: pusiáutinai skusdama išmečiau Vkš. Kad užkilsta kirmys, gerk cukrų su druska, sumeišęs pusiáutinai Šts. Iš ryto pusiautinai lijo, pusiautinai snigo Blv. Mažne pusiautinai numažėjo M.Valanč. Liemenys už karūną pusiautinai trumpesni P. ║ iš pusės: Susitarė su kaimynu pusiautinai vasarojų pjauti LzP.

2. ne visas, dalį apimantis.

pusiáutinai adv.: Matydamas ir apkrikštytūsius žemaičius pusiautinai tebesant stabmeldžiais, išsimanė vadinti pas savęs ant pietų didžiūnus, atvažiavusius šventą dieną į bažnyčią M.Valanč. Sumetė pusiautinai nuskustas bulves LzP. Sėdi pusiáutinai J. Nieko nereikia dirbti pusiautinai rš.

3. vidutiniškas: Niekados nebūk pusiautinu rš.

pusiáutinai adv. Skd: Jis tenai gyvena pusiautinai, t. y. ne bagotai ir ne biednai J. Lašišos svėrė, pusiautinai rokuojant, vis po 16 svarų LC1887,19. Tiektai pusiautinai elgėsi alba pakęstinai laikėsi MT263.